Beržas karpotasis 14-16

Tai vienas iš labiausiai pažįstamų, grakščiausių ir tradicinių mūsų krašto lapuočių medžių, išsiskiriantis baltu, lengvai besilupančiu kamieno žievelės sluoksniu, svyrančiomis šakomis ir lengva, ažūrine laja. Jaunų medžių žievegė būna ruda, vėliau pabaltėja, o apatinėje kamieno dalyje bėgant metams susidaro tamsi, giliai suaižėjusi žievė. Lapai rombiški arba trikampiai, dantytais kraštais, šviesiai žalios spalvos, rudeniop pasipuošiantys ryškiai geltonais atspalviais.

Augalo dydis: 15,0–25,0 m aukštis; 8,0–12,0 m plotis (stambus, greitai augantis medis su grakščia, svyrančia laja).

Poreikis šviesai: geriausiai auga visiškai saulėtoje, atviroje vietoje; tai šviesomėgis medis, kuris visiškai netoleruoja užtamsinimo ir kaimyninių stambių medžių stelbiamos aplinkos.

Tinkama žemė: visiškai nereiklus dirvožemiui; puikiai auga tiek skurdžiame priesmėlyje, tiek priesmėlio ar priemolio žemėje; gerai toleruoja sausras, tačiau nemėgsta ilgalaikio užmirkimo ir sunkių, sudrėktų molio gruntų.

Dekoratyvumo laikas: labai puošnus visais metų laikais – pavasarį džiugina šviesia žaluma ir besiskleidžiančiais „kačiukais“, vasarą – ažūriniu šešėliu, rudenį – aukso geltonumo lapais, o žiemą – išraiškingu baltu kamienu ir svyrančiomis šakelėmis.

Priežiūra: minimalus priežiūros poreikis; suaugusiam medžiui papildomos priežiūros beveik nereikia; genėjimas atliekamas tik ankstyvą pavasarį (kol nepradėjo judėti sula) arba vėlai rudenį, šalinant pažeistas šakas (vėlyvesnis genėjimas sukelia gausų sulos tėkmės praradimą).

Pritaikymas: idealiai tinka sodinti didesniuose sodybose, parkuose, sodo pakraščiuose, kaip pavienis akcentas (soliteras) arba natūralistinėse kompozicijose ir alėjose.