Kelerijos

Tai žemaūgė, itin dekoratyvi varpinė žolė, vertinama dėl savo ryškios, sidabriškai melsvos lapijos. Formuojanti kompaktiškus, ežiukus primenančius kupstelius, ši kelerijos veislė yra nepakeičiama saulėtuose, sausesniuose sodo plotuose, kur suteikia nuostabų tekstūrų ir spalvų kontrastą, ypatingai išryškėjantį šalia tamsialapių ar ryškiai žydinčių augalų.

Augalo dydis: lapų keras siekia 0,15–0,2 m aukštį; žydėjimo metu su varpomis pasiekia 0,3–0,4 m aukštį ir 0,2–0,3 m plotį.

Poreikis šviesai: geriausiai jaučiasi atviroje, saulėtoje vietoje; tik saulėkaitoje lapija įgauna maksimalų, ryškiai melsvą (plieno) atspalvį.

Tinkama žemė: mėgsta lengvą, smėlingą, skurdesnę ir labai gerai drenuotą dirvą; visiškai netoleruoja drėgmės pertekliaus ir sunkaus molio, nes užmirkusios šaknys, ypač žiemos metu, greitai pradeda pūti.

Dekoratyvumo laikas: melsvi lapai išlieka dekoratyvūs nuo ankstyvo pavasario iki pat žiemos; birželio–liepos mėnesiais keras pasipuošia grakščiomis, šviesiomis šluotelėmis, kurios vėliau įgauna šiltą rusvą atspalvį.

Priežiūra: itin lengvai prižiūrima; pavasarį rekomenduojama tik atsargiai „iššukuoti“ nudžiūvusius lapus pirštais ar mažu grėbliuku, stipriai nukirpti nereikia; augalas yra ypač atsparus sausroms.

Pritaikymas: idealiai tinka alpinariumams, akmenų sodams, sausiems šlaitams, takelių apvadams, stogo sodams ir auginimui lauko vazonuose; puikiai dera su smulkiais daugiamečiais augalais, šilokais bei pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis.