Medžių genėjimas – tai planingas sausų, pažeistų, ligotų ar netinkamai augančių šakų šalinimas, siekiant išlaikyti medžio saugumą, sveikatą ir tinkamą lajos struktūrą. Pagrindiniai genėjimo tikslai yra pašalinti džiūstančias ir lūžusias šakas, sumažinti riziką žmonėms bei turtui, pagerinti šviesos ir oro patekimą į lają bei padėti medžiui formuoti stipresnę struktūrą.

 

Tinkamiausi įrankiai medžių genėjimui

Smulkesnėms ir vidutinio storio šakoms dažniausiai naudojami rankiniai sekatoriai, šakakirpės ir rankiniai pjūklai. Rankiniai pjūklai ypač svarbūs storesnėms nei maždaug 1 colio šakoms, o aštrūs, gerai prižiūrėti įrankiai leidžia padaryti švaresnį pjūvį ir mažiau žaloti audinius.

Teleskopiniai arba ilgo koto pjūklai naudingi tada, kai reikia pasiekti aukščiau esančias šakas nuo žemės. Nors jie suteikia didesnį pasiekiamumą, su jais reikia dirbti atsargiai, nes švarų pjūvį padaryti sunkiau nei rankiniu pjūklu arti šakos. Grandininis pjūklas skirtas stambesnėms šakoms, tačiau tai jau rizikingesnis įrankis.

Įrankių priežiūra yra ne mažiau svarbi už patį genėjimą. Įrankiai turi būti aštrūs, švarūs ir techniškai tvarkingi, o kai dirbama su ligotomis šakomis ar įtariama infekcija, juos verta dezinfekuoti tarp augalų ar tarp pjūvių.

 

Sauga ir apsauga genėjimo metu

• Prieš genėjimą būtina pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis: akiniais, pirštinėmis, tvirta avalyne ir, dirbant su mechaniniais įrankiais, klausos apsauga. Taip pat rekomenduojama prieš darbą patikrinti, ar visi saugos įtaisai veikia, ar nėra žmonių darbo zonoje, ar netrukdo šakos, laidai ar kiti pavojai.
• Prieš pradedant darbus reikia įvertinti darbo vietą. Būtina pasižymėti darbo zoną, pašalinti kliūtis stabiliam stovėjimui, įvertinti virš galvos kabančias pavojingas šakas ir identifikuoti elektros linijas. Jei medis auga šalia laidų, šių darbų savarankiškai imtis nereikėtų.

 

Medžių genėjimo metodai

Formavimo genėjimas dažniausiai taikomas jauniems medžiams. Jo tikslas – išauginti tvirtą kamieną, gerai išsidėsčiusias skeletines šakas ir tvarkingą lajos karkasą. Specialistai pabrėžia, kad jaunus medžius verta pradėti formuoti anksti, šalinti kryžiuojančias šakas ir palaipsniui kelti lają, bet nepašalinti pagrindinio viršūninio ūglio be priežasties.

Derlių didinantis genėjimas dažniausiai aktualus vaismedžiams. Obelys ir kriaušės kasmet genimos žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kad medis išlaikytų kūginę formą, gautų daugiau šviesos ir oro, o tai padeda formuotis kokybiškesniam derliui. Vaisių retinimas vėliau taip pat gerina vaisių dydį ir kokybę bei sumažina šakų lūžimo riziką.

Stambioms šakoms šalinti taikomas trijų pjūvių metodas, kurį galima vadinti palengvinančiu arba reljefiniu pjovimu. Pirmas pjūvis daromas iš apačios maždaug 25–30 cm nuo kamieno, antras – iš viršaus kiek toliau, kad šaka nulūžtų neplėšdama žievės, o trečias – galutinis pjūvis ties šakos žiedu. Specialistai taip pat pabrėžia, kad stambioms šakoms pirmiausia reikia įpjauti iš apačios, kad neplyštų žievė.

Lajos redukcija, kai medis mažinamas aukštyje, turėtų būti taikoma tik tada, kai to tikrai reikia. Tai yra mažiausiai pageidaujama praktika ir turėtų būti taikoma tik esant būtinybei, o ne kaip įprastas būdas „sumažinti“ per didelį medį.

 

Genėjimas gali pakenkti: ko vengti

Viršūnių pjovimas yra viena žalingiausių praktikų. Toks pjovimas trumpina medžio gyvenimą, skatina silpnai prisitvirtinusių vandens ūglių augimą ir didina būsimų lūžių bei turto pažeidimų riziką.

Taip pat reikia vengti lipimo į gyvus medžius naudojant nagus ar spyglius. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad genint medžius draudžiama naudoti lipimo į medžius nages, kadangi tai pažeidžia kamieną ir skatina puvinio plitimą.

Per didelis genėjimas taip pat kenkia. Vaismedžių atveju, per intensyvus genėjimas, ypač jaunų medžių, gali atidėti ar sumažinti derėjimą ir paskatinti perteklinį lapų augimą. Saugotiniems želdiniams Lietuvoje daugiau kaip 30 % lajos tūrio pašalinimas jau laikomas intensyviu genėjimu.

 

Medžių genėjimo sezonai ir laikas

Daugeliui medžių vienas geriausių laikų genėti yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, kol dar neprasidėjo aktyvus augimas. Tuo metu lengviau matyti šakų struktūrą, o vaismedžiams tai padeda sumažinti kai kurių grybinės ar bakterinės kilmės pažeidimų riziką ir leidžia žaizdoms pradėti gyti artėjant vegetacijai.

Vasarinis genėjimas taip pat galimas. Jis tinka kai kuriems korekciniams darbams, vandens ūglių retinimui, lajos praretinimui ir kai kurioms jautresnėms rūšims. Pavyzdžiui, vyšnias ir slyvas geriausia genėti nuo balandžio iki liepos, kai sidabrinės lapligės sporų plitimo rizika mažesnė.

Rugpjūčio–gruodžio laikotarpis reikalauja daugiau atsargumo. Vėlyvas vasaros genėjimas gali paskatinti naują augimą, kuris nespėja tinkamai pasiruošti žiemai, o spygliuočiams nerekomenduojama genėti po rugpjūčio, nes tai gali išprovokuoti naują, šalčiui jautrią augmeniją. Kai kurioms rūšims didesni pjūviai rudenį ir žiemą taip pat didina ligų riziką.

Svarbu nepamiršti ir teisinių sezono apribojimų Lietuvoje. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. galioja aktyvus paukščių perėjimo laikotarpis, todėl tuo metu negalima intensyviai genėti ar kirsti saugotinų medžių ir krūmų viešuosiuose želdynuose, išskyrus numatytas išimtis.

 

Vaismedžių genėjimas: kada ir kaip

Vaismedžių genėjimo tikslas – išlaikyti subalansuotą formą, pagerinti saulės patekimą į lają, užtikrinti oro cirkuliaciją ir suformuoti tvirtas pagrindines šakas. Rekomenduojama obelis ir kriaušes genėti kasmet žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai jau praėję stipriausi šalčiai, bet vegetacija dar neprasidėjusi.

Jaunų vaismedžių formavimas prasideda nuo pagrindinio kamieno ir gerai išsidėsčiusių skeletinių šakų parinkimo. Siūloma laikytis kūginės formos principo, o šakas išdėstyti laipsniškai aukštyn, kad medis būtų kompaktiškas, subalansuotas ir lengviau prižiūrimas.

Retinimas vaismedžiuose aktualus ne tik šakoms, bet ir vaisiams. Perteklinių jaunų vaisių retinimas pagerina vaisių dydį ir kokybę, sumažina šakų lūžimo riziką ir padeda medžiui geriau pasiruošti kitų metų derėjimui.

Po vaismedžių genėjimo svarbiausia stebėti bendrą medžio būklę, nepertręšti ir nelaikyti per didelio genėjimo „norma“. Daugeliu atvejų svarbiau keli tikslūs pjūviai nei daug bereikalingų.

 

Ką šalinti genint medį

Pirmiausia šalinamos ligotos, sausos, nušalusios, nulaužtos ar džiūstančios šakos. Sausas ir ligotas šakas reikia pjauti iki gyvos ir sveikos vietos bei žemyn augančias, per tankias ir viena kitą konkuruojančias šakas galima taip pat šalinti.

Taip pat verta šalinti kryžiuojančias ir besitrinančias šakas. Specialistai pabrėžia, kad trintis sužeidžia žievę, sudaro vartus infekcijoms ir blogina lajos struktūrą, todėl dažniausiai paliekama geriau išsidėsčiusi, į išorę nukreipta šaka.

Stambios šakos ne visada turi būti šalinamos vien todėl, kad jos didelės. Jei šaka sveika, gerai laikosi ir nesudaro pavojaus, kartais ją geriau palikti. Tačiau jei ji pažeista, plyšusi, kabo virš tako, stogo ar automobilio stovėjimo vietos, situaciją verta vertinti kaip saugos klausimą.

 

Dažniausios klaidos genėjime

1. Viena dažniausių klaidų yra per daug vienu kartu nupjautos lajos. Tai silpnina medį, skatina vandens ūglių augimą ir blogina struktūrą. Perteklinis genėjimas ypač nepalankus jauniems vaismedžiams, nes gali atidėti jų derėjimą.
2. Kita klaida – neteisinga pjūvio vieta. Šakos neturėtų būti pjaunamos paliekant stagarus, tačiau lygiai taip pat negalima pažeisti šakos žiedo.
3. Profesionalų arboristą verta kviesti tada, kai darbams reikia grandininio pjūklo ar kopėčių, kai šalia yra elektros laidai, kai medyje kabo nulūžusios sunkios šakos arba kai nesate tikri, ar medis apskritai dar saugus.

 

Leidimai ir reglamentai medžių genėjimui

Lietuvoje savivaldybės leidimas reikalingas tada, kai norima intensyviai genėti saugotiną želdinį. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad intensyvus genėjimas – tai daugiau kaip 30 % lajos tūrio pašalinimas, o dėl leidimo tokiu atveju reikia kreiptis į savivaldybę. Kai želdinys nesaugotinas, leidimo paprastai nereikia.

Leidimo nereikia, jei saugotiną želdinį būtina tvarkyti nedelsiant, nes po gamtinio, eismo ar kito įvykio jis kelia pavojų gyventojams, turtui ar saugiam eismui, tačiau apie tokius darbus per 3 darbo dienas reikia informuoti savivaldybę ir pateikti nuotraukas.