Tai viena elegantiškiausių, tauriausių ir populiariausių rudeninių saulėgriežinių daugiamečių gėlių, kuri vertinama dėl savo nepriekaištingų, grynų sniego baltumo žiedų ir gebėjimo vėlai rudenį suteikti sodui šviesos bei lengvumo. Augalas išsiskiria statiais, tvirtais, grakščiais stiebais ir tamsiai žaliais, giliai skaldytais, stambiais lapais, sudarančiais vešlią ir tvarkingą kupstą. Žiedai yra didelės skiltelės, lėkštelės formos, su geltonais kuokeliais centre, išsidėstę ilgomis, lengvomis šakelėmis virš lapijos.
Augalo dydis: 0,9–1,2 m aukštis (su žiedynais); 0,5–0,7 m plotis (status, grakštus, per šaknų atžalas lėtai besiplečiantis keras).
Poreikis šviesai: geriausiai auga, veši ir gausiausiai žydi daliniame pavėsyje arba saulėtoje vietoje, tačiau pietinėje saulėje dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, kad augalas neapvystų.
Tinkama žemė: derlinga, purioje, humusingoje, puikiai drenuotoje, bet pakankamai drėgnoje priemolio arba priesmėlio dirvoje; jautri užmirkimui žiemą, todėl lengvas drenažas yra būtinas.
Dekoratyvumo laikas: nepaprastai puošnus nuo pat vasaros pabaigos iki pat pirmųjų stiprių rudens šalnų (rugpjūčio–spalio mėnesiais), kuomet dauguma kitų augalų jau baigia žydėti.
Priežiūra: mažas priežiūros poreikis; jaunus augalus pirmaisiais metais reikėtų saugoti nuo sausros, o žiemai rekomenduojama lengvai mulkiuoti šaknis durpėmis ar lapais; vėlai vėlai rudenį arba anksti pavasarį antžeminė dalis nupjaunama iki pat žemės.
Pritaikymas: idealiai tinka sodinti natūralistiniuose gėlynuose, mišriose gėlynų kompozicijose (periferijoje ar vidurinėje dalyje), šalia terasų, prie šviesių namo sienų, medžių ir krūmų pakraščiuose bei kaip skynimui skirta gėlė.
