Tai itin elegantiškas, grakštus ir vertinamas varpinis augalas, kuris išsiskiria savo švelnia, pūkuota tekstūra ir gebėjimu puikiai papuošti pavėsingesnes ar pusiau pavėsines sodo vietas (skirtingai nei populiarusis aštrusis lendrūnas Calamagrostis x acutiflora, kuris reikalauja pilnos saulės). Augalas suformuoja lankstų, tankų ir tvarkingą kupstą iš švelnių, siaurų, tamsiai žalių lapų. Vasaros pradžioje virš lapijos iškyla lengvi, šilkiniai, švelniai rausvų ar gelsvų atspalvių žiedynai-šluotelės, kurie subrendę įgauna gražią sidabriškai smėlinę spalvą ir grakščiai siūbuoja net nuo švelniausio vėjo gūsio.
Augalo dydis: 0,6–0,8 m aukštis (su žiedynais iki 1,0 m); 0,5–0,6 m plotis (kompaktinis, status, grakštus, nesiplečiantis ir neagresyvus keras).
Poreikis šviesai: geriausiai auga, veši ir jaukiausią atmosferą kuria lengvame arba vidutiniame daliniame pavėsyje, taip pat pakenkia ir saulėtą vietą, jei netrūksta drėgmės; puikiai tinka apželdinti tamsesnius sodo kampelius, kur kiti varpiniai augalai auga nenoriai.
Tinkama žemė: derlinga, purioje, humusingoje, vidutiniškai drėgnoje, bet gerai pralaidžioje ir drenuotoje dirvoje; pakenkia ir sunkesnį priemolio gruntą, kol netrūksta aeracijos ir nėra nuolatinio užmirkimo.
Dekoratyvumo laikas: išskirtinai puošnus nuo pavasario iki pat vėlyvos žiemos – vasarą džiugina šviežia žaluma ir žiedynais, o rudenį ir žiemą išlaiko gražią vertikalią struktūrą bei šviesias šluoteles.
Priežiūra: minimalus priežiūros poreikis; ankstyvą pavasarį (prieš pradedant augti naujiems ūgliams) visa antžeminė pernykštė dalis nupjaunama iki pat žemės; visiškai atsparus šalčiams.
Pritaikymas: idealiai tinka sodinti mišriose daugiamečių augalų kompozicijose (mixborder’iuose), pavėsio ar pusiau pavėsio gėlynuose, po medžių lajomis, šalia vandens telkinių pakrančių bei natūralistinio stiliaus soduose.
