Blužniapapartis japoninis ‘Pictum’ C2

Tai vienas iš gražiausių, elegantiškiausių ir spalvingiausių visų paparčių, vertinamas už savo neįprastą, sidabriškai metalinį lapijos atspalvį, kuris tarsi nušviečia tamsesnius sodo kampelius. Lapai (frondai) yra trikampio-kiaušiniško formos, švelniai išlenkti, sudaryti iš sidabriškai pilkšvų, melsvų ir šviesiai žalių tonų, kuriuos puikiai kontrastuoja ryškiai purpuriniai arba tamsiai raudoni stiebeliai bei gyslos. Šis papartis neskleidžia agresyvių atžalų, auga lėtai ir tvarkingai, suformuodamas išraiškingą, lengvą kupstą.

Augalo dydis: 0,3–0,4 m aukštis; 0,4–0,6 m plotis (žemas, grakštus, lėtai besiplečiantis kerinis papartis).

Poreikis šviesai: geriausiai auga, veši ir intensyviausius sidabrinius bei purpurinius atspalvius išgauna daliniame arba visiškame pavėsyje; toleruoja ir rytinę saulę, tačiau tiesioginė kaitri popietės saulė gali nudeginti švelnią lapiją.

Tinkama žemė: derlinga, purioje, humusingoje, puikiai drenuotoje, bet nuolat pakankamai drėgnoje miško tipo priemolio arba priesmėlio dirvoje; mėgsta silpnai rūgščią ar neutralią reakciją, blogai pakenkia ilgalaikį sausringumą.

Dekoratyvumo laikas: labai puošnus nuo pat pavasario (kai pasirodo susisukę sidabriniai „sraigės“ formos ūgliai) iki pat pirmųjų rudens šalnų, kuomet lapija natūraliai užgęsta.

Priežiūra: minimalus priežiūros poreikis; sausringu periodu būtina pasirūpinti reguliariu laistymu; senus, pernykščius lapus rekomenduojama nupjauti anksti pavasarį, prieš pasirodant naujiems ūgliams; visiškai atsparus šalčiams.

Pritaikymas: idealiai tinka sodinti šešėliniuose gėlynuose, miško tipo soduose, po medžių ir krūmų lajomis, prie vandens telkinių krantų, alpinariumų pavėsio zonose bei kaip išraiškingas spalvinis akcentas kompozicijose su hostomis ir tiarelemis.