Pušis kablelinė C15/50-60

Tai įspūdinga, kilni ir reta kalninės pušies giminaitė (dažnai išskiriama kaip atskira rūšis), natūraliai kilusi iš Vidurio ir Vakarų Europos kalnų rajonų (Alpių, Pyrenėjų). Kablelinė pušis išsiskiria tuo, kad skirtingai nei žemaūgė kalninė pušis, ji linkusi augti kaip tikras, taisyklingas medis su viena pagrindine viršūne ir tiesiu kamienu. Ji pasižymi tankia, tamsiai žalia spyglių danga bei unikaliais, asimetriškais, „užsikabinusiais“ kankorėžiais (iš čia kilęs ir pavadinimas). Tai itin ilgaamžis, stasus ir labai dekoratyvus spygliuotis.

Augalo dydis: 5,0–10,0 m aukštis (senesni medžiai gali užaugti ir aukštesni); 2,5–4,0 m plotis.

Poreikis šviesai: geriausiai auga, vystosi ir formuoja gražią, tankią lają visiškai saulėtoje, atviroje vietovėje; visiškai nepakenčia šešėlio.

Tinkama žemė: visiškai nereikli dirvožemiui – puikiai auga skurdžiose, smėlėtose, akmenuotose ar kalkingose žemėse; geriausiai dera lengvoje, pralaidžioje, gerai drenuotoje dirvoje; visiškai netoleruoja nuolatinio užmirkimo ir sunkių, šaltų molių.

Dekoratyvumo laikas: dekoratyvi ištisus metus; gegužės–birželio mėnesiais pasipuošia smulkiais, gelsvais vyriškais kankorėžėmiais, o vėliau brandina įdomius, blizgančius kankorėžius su išlenktomis žvynelių galūnėmis; sodriai žalia, blizgi spyglių spalva išlieka per visą žiemą.

Priežiūra: ypatingai mažas poreikis priežiūrai; visiškai atspari sausroms, šalčiams ir vėjams; genėjimo nereikalauja, tačiau norint suformuoti dar tankesnę lają, pavasarį galima jaunus ūglius („žvakes“) apkirpti ar patrumpinti.

Pritaikymas: idealiai tinka sodinti didesnėse sodybose, parkuose, kaip išraiškingas soliteras (pavienis medis) atviroje vejoje, landšaftinėse kompozicijose su kitais spygliuočiais ar šlaituose.